Šiandien mūsų bendravimo su pasauliu būdas visiškai pasikeitė. Žmogaus akis išsivystė taip, kad galėtų analizuoti peizažus ir didelius atstumus, tačiau dabar didžiąją laiko dalį praleidžiame spoksodami į ekranus vos už kelių centimetrų nuo savo veido. Šis mūsų biologinės prigimties ir dabartinių technologijų susidūrimas vis dažniau verčia jaustis taip, lyg mūsų akys daugiau nebeatlaikytų.
Jei kada nors jautėte, kad jūsų vokai apsunksta arba darbo dienos pabaigoje patyrėte nuolatinį diskomfortą, nesijaudinkite, jūs ne vieni. Šis akių nuovargio jausmas pats savaime nėra rimta liga, o greičiau įspėjamasis jūsų kūno ženklas, rodantis, kad jūsų regos sistema peržengė įprastas ribas.
Kas tiksliai yra akių įtampa?
Medicinos pasaulyje astenopija vadinama akių įtampa atsiranda, kai akies blakstieninis raumuo išsenka dėl per didelių pastangų fokusuoti. Šis raumuo yra atsakingas už lęšiuko reguliavimą, kad galėtume aiškiai matyti iš arti; kai verčiame jį dirbti nuolat, jaučiame nuovargį.
Labai svarbu nepainioti šios problemos su presbiopija arba su amžiumi susijusia toliaregyste. Nors presbiopija yra natūralus senėjimo procesas, kai lęšiukas praranda elastingumą maždaug nuo 40 metų amžiaus, akių įtampa gali pasireikšti bet kuriam asmeniui, nepriklausomai nuo amžiaus, ir tai yra laikina būklė, kuri išnyksta tinkamai pailsėjus.
Pagrindinės akių įtampos priežastys
Akivaizdžiausias veiksnys yra intensyvus skaitmeninių įrenginių naudojimas, tačiau įtakos turi ir daugelis kitų veiksnių. Prastas arba pernelyg ryškus apšvietimas verčia akį dvigubai sunkiau apdoroti vaizdą, o tai pagreitina simptomų atsiradimą.
Taip pat negalime pamiršti refrakcijos sutrikimų. Jei sergate trumparegystės, astigmatizmo ar toliaregystės sutrikimu ir nešiojate netinkamus akinių receptus arba jei jūsų akiniai yra pasenę , jūsų regėjimo sistemai nuolat bus sunku sutelkti dėmesį, todėl raumenys įsitemps.
Be to, aplinka vaidina lemiamą vaidmenį. Oro kondicionierius, stiprus šildymas arba labai sausa aplinka sumažina natūralų akies drėkinimą , todėl ragena sudirginama ir atsiranda nemalonus smėlio pojūtis.
Simptomai: kaip suprasti, ar sergate astenopija?
Kiekvienas reaguoja skirtingai, tačiau yra dažnų požymių, kurių neturėtume ignoruoti. Labai dažnai jaučiamas deginimas ar niežulys akyse , kartu su vokų paraudimu, kuris kartais painiojamas su trumpalaikiu alergijos pojūčiu.
- Lokalizuoti galvos skausmai: Galvos skausmai, ypač susikaupę smilkiniuose ar kaktos srityje.
- Regėjimo sutrikimai: Neryškus matymas ar net dvejinimasis akyse, kuris paprastai išnyksta, kai nustojame atlikti sunkų darbą.
- Jautrumas šviesai: Staiga atsiranda fotofobija, dėl kurios labai ryškūs ekranai tampa nepakeliami.
- Fizinis sunkumas: Sunkumas išlaikyti akis atmerktas ir užgulimo jausmas akiduobės baseine.
Kompiuterinio regėjimo sindromas (CVS)
Tai specifinis akių įtampos tipas, susijęs su skaitmeniniu pasauliu. Problema ta, kad kai sutelkiame dėmesį į monitorių, mūsų mirksėjimo dažnis smarkiai sumažėja – nuo maždaug 22 kartų per minutę iki vos 5 ar 13. Dėl to akies paviršius lieka atviras ir sausas.
Be to, nuolatinis prietaisų skleidžiamos mėlynai violetinės šviesos poveikis sukelia didelį regos stresą, kuris gali turėti įtakos ilgalaikei tinklainės sveikatai, jei nebus imtasi prevencinių priemonių.
Praktiniai patarimai, kaip išvengti ir gydyti nuovargį
Geros žinios yra tai, kad šis sutrikimas yra grįžtamas ir gali būti išspręstas pakeitus mūsų įpročius. Auksinė taisyklė yra 20-20-20 metodas : kas 20 darbo minučių turėtume 20 sekundžių nukreipti žvilgsnį į objektą, esantį maždaug 6 metrų (20 pėdų) atstumu, kad atpalaiduotume fokusavimo raumenis.
Ergonomikos požiūriu labai svarbu, kad monitorius būtų 50–70 cm atstumu , o viršutinis ekrano kraštas būtų akių lygyje arba šiek tiek žemiau. Tai neleidžia mums per plačiai atmerkti akių ir sumažina ašarų garavimą.
Kovai su sausumu dirbtinės ašaros yra puikus būdas sudrėkinti akių paviršių. Taip pat patartina padidinti šrifto dydį įrenginiuose ir visada teikti pirmenybę natūraliai šviesai, o ne dirbtinei, vengiant erzinančio ekrano akinimo.
Galiausiai, nepamirškite savo bendro gyvenimo būdo. Miegokite bent 8 valandas, valgykite daug vitaminų A, B ir C bei valdykite stresą – tai pagrindiniai ramsčiai. Jei simptomai išlieka, patartina pasikonsultuoti su oftalmologu, kad būtų atmestos rimtesnės ligos, tokios kaip glaukoma ar katarakta.
Rūpinimasis regėjimu apima technologijų derinimą su sąmoningomis pertraukomis, erdvės apšvietimo optimizavimą ir teisingos optinės receptūros užtikrinimą, kad akys nepervargtų ir atkurtų gerą regėjimą.
